Fotoaparatai

Pirksite fotoaparatą? Išsiaiškinkit, ko norit

Fotografams ir jų technikai labai tinka sena patarlė: kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių. Jei nusipirkai pirmą fotoaparatą ir „užsikabinai“, labai gali būti, kad ilgam pasinersi į slėpiningą fotografų ir fotografijų pasaulį. Nors gal tiesiog įsigysite gerą daiktą, kuris kaip ištikimas šuo tarnaus jums ilgus metus.

Nuo ko pradėti

Pirmiausia, turbūt, nuo klausimo, ką norite fotografuoti, ir sumos, kurią turite kišenėje. Jei esate naujokas ir ieškote gero fotoaparato, pasiryžkite išleisti nuo 500 iki 2-3 tūkst. Lt. Nors profesionalai sako: kiek mokate, tiek ir gaunate.

Pasak internetinio portalo www.eFoto.lt žinovų, jei už fotoaparato komplektą mokėsite pigiai (iki 800 Lt), gausite palyginus neaukštą kokybę ir mažai galimybių, nes įsigysite kompaktinį fotoaparatą. Mokėdami vidutiniškai (800-1600 Lt), turėsite daugiau galimybių, bet menką kokybę, nes fotografuosite su didesnių galimybių kompaktiniu fotoaparatu. Jei mokėsite daugiau (1200-2000 Lt), turėsite mažai galimybių, bet geresnę kokybę, nusipirkę pigiausią sisteminį ar veidrodinį fotoaparatą. O jei mokėsite brangiai (per 2000 Lt), didelė tikimybė, kad įsigysite daug galimybių ir aukštą kokybę. Ir paskutinis variantas: jei pirksite profesionalią aparatūrą (kainuojančia per 10 tūkst. Lt), galėsite mėgautis puikia kokybe ir plačiomis galimybėmis.

Klausimas – kokios kokybės jums užtenka? Nes jei asmeninį fotoalbumą sudaro Kalėdų švenčių ir vaikų gimtadienių nuotraukos prie stalo, pinigų mėtyti tikrai neverta.

Klasės

Fotoaparatai skirstomi į kelias klases. Kompaktiški, liaudies vadinami „muilinėmis“ (greičiausiai dėl pirmųjų modelių panašumo į tą vonios kambario aksesuarą) – tai fotoaparatai su nekeičiamais objektyvais.

 

Sisteminiai – tai nedideli fotoaparatai su keičiamais objektyvais. Jie dar vadinami beveidrodiniais.

Veidrodiniai – tai didesni fotoaparatai su keičiamais objektyvais.

Didesni fotoaparatai paprastai būna geresni, bet gal jums visai nebūtina tampytis papildomą svorį? „Muilinių“ valdymo galimybės kukliausios, bet gal jums jų visai pakaks turistiniams vaizdeliams fiksuoti. Nuotraukų kokybė tiesiogiai priklauso nuo jutiklio (šviesai jautrių elementų plokštelės, fiksuojančios vaizdą) dydžio. Kuo didesnis jutiklis, tuo jis jautresnis, geriau perteikia spalvas ir šviesos kontrastus, kokybiškiau fotografuoja prietemoje be blykstės, geriau tinka portretams ir meniniams vaizdeliams kurti.

Tarkim, pigesnės „muilinės“ turi 7-8 mm įstrižainės jutiklius, geresnės, kainuojančios 1000-2000 Lt – 10 mm.  Sisteminiai fotoaparatai turi 22 mm („Olympus PEN“ ir „Panasonic“), 28 mm („Sony NEX“, „Samsung NX“) jutiklius. Veidrodiniuose fotoaparatuose įtaisyti 28 mm ir 43 mm (profesionalams skirtuose modeliuose nuo 10 000 Lt) jutikliai.  

Privalumai

Nors net tarp profesionalų nesibaigia diskusijos, kurios firmos aparatai geresni, iš tikrųjų išskirti vieno – geriausio – gamintojo neįmanoma. Jei taip būtų, kiti iškart bankrutuotų. Vieni modeliai turi vienus privalumus, kiti – kitus, o kainas ir kokybę reguliuoja rinka. Todėl dažnai sudaromi rekomendaciniai konkrečių fotoaparatų sąrašai mėgėjams ir profesionalams pagal kainos, atliekamų funkcijų bei kokybės santykį.

Renkantis naują fotoaparatą verta atkreiptį dėmesį į tai, ar jis turi optinį vaizdo stabilizavimą, didesnės raiškos ekranėlį (400 tūkst. ar daugiau taškų), talpesnį akumuliatorių. Galbūt jums svarbi ir Full HD filmavimo funkcija, nors ir neužtikrinanti puikios vaizdo kokybės, ar apsauga nuo vandens bei dulkių.

Perkant kompaktišką fotoaparatą geriau, kai yra mažesnis židinio nuotolis ir diafragma. Privalumas – plačiakampis objektyvas, kuriuo geriau įamžinti peizažus ir architektūrą. Minimalus objektyvo židinio nuotolis turi būti bent 28 mm, dar geriau –  24 mm. Gerai, kai objektyvo diafragma – F/2.8 ar net F/2.0.

Kompaktiniuose aparatuose didesnis megapikselių skaičius nėra privalumas. Kuo jutiklyje daugiau jautrių taškų, tuo prastesnė nuotraukų kokybė. 10-12 mln. taškų turėtų visiškai pakakti nuotraukoms albumui ir spaudai.

Renkatės tarp veidrodinio ir sisteminio? Jei nebijote, kad aparatas bus didelis ir sunkus, norite maksimalių galimybių ir į fototechniką per kelis metus žadate investuoti virš 3 tūkst. litų, pirkite veidrodinį fotoaparatą. Jei mėgstate kompaktiškesnius, bet norite kokybės, planuojate turėti tik 1-2 objektyvus – įsigykite sisteminį fotoaparatą.

Taupiems

Kartais fotoaparato įsigijimas prilyginamas automobilio pirkimui. Kuo naujesnis – tuo geriau. Sakoma, kad fotoaparatai moraliai pasensta per 2-3 metus, bet kiti nebrangiai įsigyja dėvėtus ir lieka visiškai patenkinti.

Žinovai sako, kad perkant naudotą fotoaparatą iš karto vertėtų pasidomėti, kiek kadrų juo padaryta – iki 20 tūkst. neturėtų gąsdinti. Blogiau, jei su fotoaparatu dirbta profesionaliai, ypač, jei fotografuota buvo „serijomis“. O mėgėjiškus modelius patariama pirkti drąsiai, nes dauguma jų net nepriartėję prie jiems numatytų galimybių ribos.

Kaip ir kalbant apie kitokią techniką, taip ir apie foto-, labiausiai apsimoka pirkti prekę, kai jos garantija dar nesibaigusi, o kaina jau gerokai kritusi. Taip dažniausiai nutinka pasirodžius naujiems modeliams, o seniesiems morališkai senstelėjus.

Profesionalai turbūt nepatartų pirkti naudoto fotoaparato, jei ketinate sutaupyti 100 ar 200 litų. Jei geresniam modeliui ruošiatės skirti apie 1000-1200 Lt, galima įsigyti puikiai jums tarnausiantį naudotą. Jei norite pirkti pirmąjį savo gyvenime veidrodinį fotoaparatą, netgi patartina pirmiausia išbandyti jėgas su senesniu. Ypač, jei nenorite išleisti daug pinigų – gal jų dar užteks ir kokiam papildomam objektyvui.

Kaip ir kalbant apie naujus, taip ir apie naudotus daiktus daug kas priklauso nuo turimo pinigų kiekio. Tik renkantis naudotus labai svarbus išlieka ir sėkmės faktorius.

Juostiniai

O ar pasaulis jau palaidojo juostinius fotoaparatus? Toli gražu ne. Tiesa, juos dažniausiai naudoja mėgėjai, eksperimentuotojai ar menininkai, kuriems labai svarbi vaizdo specifika. Be to, grįžti prie žanro klasikos galima daug pigiau įsigijus naudotą aparatūrą (netgi su keliais objektyvais) nei kainuotų nauja skaitmeninė „muilinė“.

Kai kas vis dar negali pabėgti nuo sentimentų ir tikina, jog nešti į fotolaboratoriją ryškinti juostų, prašyti atspausti tik „gerus“ kadrus, klijuoti nuotraukas į albumus – kur kas maloniau, nei skęsti atsitiktinių skaitmeninių kadrų gausybėje. Bet apie tai turbūt kiekvienas turi savo atskirą nuomonę.